pradi
 

















 
 
 
 
 Ketvirtoji Europos sinodinio kelio aptarimo diena (vAJ)
 
 

2023 m. vasario 9 d.

Paskutinij plenarins sinodinio kelio sesijos dien Europos emyno delegatai pradjo v. Miiomis, kurioms vadovavo apatalikasis nuncijus ekijoje i Nigerijos kils arkivyskupas Jude Thaddeus Okolo. Homilijoje nuncijus primin pop. Prancikaus trokim, kad Banyia tapt visus priimania eima ir ragino sielovadoje vengti iankstini nusiteikim.

Susirinkus dalyviams sal CCEE pirmininkas arkivysk. Gintaras Gruas kalbjo apie darbinio dokumento (Instrumentum laboris) rengimo proces. Dokumento projektas, kur ruo teolog komisija, vadovaujama t. Giacomo Costa SJ, savo darb baig tik apie penkt valand ryto. Iki emyninio susitikimo nebuvo sudaryti jokie io dokumento apmatai, bet dokumentas gim klausantis vairi krat pastebjim, pasilym ir valg. Kadangi buvo norima pateikti dokumento pirmin projekt kuo greiiau, buvo pasinaudota internetinmis vertimo i kit kalb programomis, todl nereikia bktauti, kad vertimas stokoja tobulumo. Pasijuskime visi io teksto, io projekto autoriais kalbjo arkivysk. G. Gruas. Dokumentas buvo skaitomas angl kalba, o vertjai vert keturias kalbas, kad visi dalyviai galt suprasti turin.

Dokumento angoje apraomas visas Europos emyne nueitas kelias; paminta, kad Dievas myli ir sekuliarizmo paveikt pasaul; minimos ir vairaus inaudojimo bei piktnaudojimo padarytos aizdos, LGBTQ+ moni sunkumai.

Tolesnje dokumento dalyje pabriamas siklausymas kitus mones ir siklausymas ventosios Dvasios kvpimus. Buvo ikelta Dievo odio svarba. Viso susitikimo metu garbingiausioje vietoje buvo padta Evangelij knyga, prie kurios deg dvi vaks. Viena vak buvo trumpam laikui ugesusi, bet ir vl udegta. Kakas i dalyvi ireik gra palinkjim, kad Dievo odio viesa Banyioje niekada neugest.

Isakytos mintys ragina grti prie i Krikto kylanio bendro krikioni orumo temos ir j pagilinti, kad bt aiku, koki viet pasaulieiai uima Banyioje ir kokias funkcijas gali atlikti savo parapijose. Svarstant krikionikojo liudijimo reikm buvo ikelta itikimybs Viepaiui tema. Juk kiekvienas kratas turi kankini dl tikjimo bei daugiamet itikimyb Viepaiui parodiusi asmen, kurie lyg vyturiai liudija Krist.

Pastebta, kad Dievo tautos lkesiai yra labai aukti, todl nereikia per daug tiktis i paties sinodalumo proceso, bet veriau radikaliau atsigrti Viepat. Ne procesai, projektai ar planai suteikia Banyiai vilties, bet Viepaties buvimas. Pasaulis turi daug aizd (pandemija, krinijos niokojimas, karai...), todl Banyia yra paaukta tas aizdas gydyti. Tai vyksta per santyk, kur kvieiami ir nekrikionys bei visai netikintieji silant jiems dialog.

Pabrtas susitaikinimo poreikis. Banyia pripasta savo klaidas ir prao atleidimo, nes tik tai sukuria nauj pradi. Nereikia bijoti nuomoni vairovs, ir to, kad pastebimas Banyios ikultrinimas Europoje, bet reikia daugiau kenotins ekleziologijos, pabrianios Jzus Kristaus kratutin nusieminim tam, kad igelbt pasaul.

Dokumento projektas neiveng ir tamp temos. Prisimenant ED pristatyt Banyios kaip palapins vaizd, primenama, kad be tempt virvi palapin negalt isilaikyti. Kuo labiau norime praplsti palapin, tuo didesns tampos kyla. Banyioje taip pat tampos yra neivengiamos, nes ji yra dinamikas ir gyvas organizmas: tampos tarp sielovados metod ir Banyios mokymo, pasauliei bei dvasinink santykis ir t.t. Svarbu vengti pagundos kurti nauj Banyi atsitraukiant nuo Banyios mokymo. Tarp tamp buvo pamintas ir moter rols Banyioje klausimas. Pats sinodalumas taip pat gali sukelti tamp, nes reikalauja permstyti i ventim kylanios tarnybos (t. y. dvasinink) viet Banyioje.

Dokumentas kalba apie gilesns katechezs visai Dievo tautai svarb, apie nuolatin dvasinink ugdym, kad Banyia galt kuo tobuliau vykdyti savo misij pasaulyje. Taip pat buvo prisimintos ir eimos, kurioms reikia vairiopo palaikymo, kad gebt perteikti tikjimo lob savo vaikams ir ankams. Liturgija taip pat susilauk dmesio, nes liturginis atsinaujinimas kyla i turtingos liturgijos tradicijos, o ne i tariamo modernizmo.

Apibendrinimo pabaigoje pastebta, kad iki iol nueitas sinodinis kelias buvo giliai dvasin patirtis, liudijanti beslygik Dievo meil savo tautai ir skatinanti atrasti Eucharistij kaip bendrysts altin. Banyiai ilieka ikis atrasti kalb, kuria galt aktualiai ir moderniai pristatyti savo tradicij iuolaikiniam pasauliui.

Iklaus dokumento projekto susirinkimo dalyviai pateik savo pastabas, pasilymus bei kritik. Kadangi dl laiko stokos nebuvo galimybs iklausyti vis norini pasisakyti, sesijos dalyviai buvo raginami ratu pateikti savo pasilymus, nes dokumentas dar bus redaguojamas ir tvarkomas. Tikimasi, kad madaug po trij savaii bus paskelbtas galutinis Europos emyno Sinodinio kelio dokumentas.

Europos delegat Prahoje susitikimo pabaigoje CCEE pirmininkas arkivysk. Gruas visiems padkojo ir pasidalijo dvasine patirtimi: Krauju apteks ir paniekintas Jzus iandien atsisuka kiekvien i ms ir klausia ar myli mane tok? T pat galime pasakyti ir apie Banyi, kuri iandien atrodo panaiai. Ar mes mylime toki Banyi, kuri panai paniekint Krist? klausim kiekvienas atsak asmenikai. Susitikimo dalyviai baig savo darb giesme Salve Regina.

Sinodinis Europos emyno kelias dar nesibaigia, nes vasario 10-12 dienomis Prahoje Sinodinio kelio valgomis dalinsis ir emyno vyskup konferencij pirmininkai, kurie pateiks savo valgas. Diugu, kad Sinodinis kelias tsiasi visais lygmenimis. Viepats telaimina visus, juo keliaujanius!

Vysk. Algirdo Jureviiaus informacija

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi